SENOJO ŽEMYNO KULTŪROS PAVELDO TURTAI

Į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą yra įtraukti 2 Portugalijos vynuogynų kultūros kraštovaizdžiai – Alto Douro slėnis ir Azorų salyno Pico sala. Analogiškų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų vyndarystės regionų turi ir Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija ir Šveicarija

douro

Portugalija

Alto Douro. Douro slėnis yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir vienas seniausių vyno regionų pasaulyje, išsiskiriančių kerinčiais slėniais ir stačiais šlaitais, ypač tinkamais vynuogių auginimui. Šis regionas yra vienintelis regionas, kuriame gaminami pastiprinti Porto vynai.

Azorų salyno, Pico salos vynuogynų kultūros kraštovaizdis. Vyno kultūros pradžia Piko saloje siekia vėlyvąjį XV a., kuomet čia įsikūrė pirmieji gyventojai.  Dėka turtingos vulkaninės žemės, salos klimato ir darbščių žmonių vyndarystės tradicijos išliko iki šių dienų. Piko saloje gaminamas subtilus vynas puikiai tinka prie tradicinių portugališkų jūros gėrybių ir žuvies patiekalų.

Madeira. Tai kurortinė vietovė, garsi savo Madeiros vynu, Naujųjų Metų šventimu su įspūdingais fejerverkais, švelniu klimatu, stulbinančiais kraštovaizdžiais ir siuvinėjimo verslu užsiimančiais amatininkais. Čia kiekvienais metais vyksta tarptautinės automobilių lenktynės, gėlių (balandį), vyno (rugsėjį) festivaliai. Madeiros laurų miškai (portug. Laurissilva) – 1999 m. įtraukti į UNBESCO pasaulinio paveldo sąrašą, yra išlaikę pirmykštį, kelių milijonų metų senumo, būvį. Gamtos draustinis užima du trečdalius Madeiros salos, su nuostabiais pakrantės ir miškų kraštovaizdžiais bei ypatinga augmenija.

Prancūzija

Saint-Emilion jurisdikcija.

Vietovė gyvenama nuo priešistorinių laikų. II a. tuometiniame galų Askumbe (Ascumbas) romėnai įveisė vynuogynus. VIII a. bretonų vienuolis Šv. Emilijus šią vietą pasirinko savo prieglobsčiu. Vėliau miesteliui dėl to prigijo Sent Emiljono vardas. Nuo XI a. pro miestą driekėsi piligriminis kelias į San Kompostelos bažnyčią, o XII a. šalį užėmę Anglijos valdovai Sent Emiljonui, garsėjusiam savo vynais, suteikė jurisdikcijos privilegiją. Ji panaikinta tik per Prancūzijos revoliuciją. 1999 m. Sent Emiljono jurisdikcija – išskirtinė architektūra bei tradicinės vynininkystės kraštovaizdžiai – įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Šampanės regionas.

1718 m. Prancūzijoje, Šampanės provincijoje, kurioje XVIII a. vyko garsiosios vyno mugės, patraukdavusios viso pasaulio prekeivių dėmesį čia gaminamu puikios kokybės vynu, buvo pradėtas gaminti simboliškiausiu iki šių dienų laikomas gėrimas – šampanas. Šio gėrimo butelio kamščio šūvis ir linksmas burbuliukų žaismas XVIII a. užbūrė ir Didžiosios Britanijos industrinės revoliucijos turtuolius. Tai buvo brangus ir pavojingas gėrimas – pirmaisiais šampano gamybos dešimtmečiais iki 90 proc. butelių sprogdavo nuo per didelio spaudimo. Nuo 1891-ųjų Europoje ir daugelyje kitų pasaulio valstybių šampano terminas saugomas Madrido sutartimi, kuri buvo dar kartą patvirtinta po Pirmojo pasaulinio karo. UNESCO nurodo, kad su šampanu susijęs pasaulio paveldo statusas apima vietas, kuriose „putojantis vynas buvo sukurtas naudojant antrinės fermentacijos metodą butelyje, nuo 17-ojo amžiaus pradžios iki jo ankstyvojo industrializavimo 19-ajame amžiuje“.

Burgundija.

Administracinis regionas Prancūzijos vidurio rytuose. Plotas 31,6 tūkst. km²; 1,61 mln. gyventojų (1999). Sostinė – Dižonas. Jį sudaro keturi administraciniai departamentai: Kot d’Oras, Njevras, Sona ir Luara ir Jonas. Jis dalinai sutampa su to paties pavadinimo istorine Prancūzijos provincija, egzistavusia XV–XVIII a. Regionas ypač garsėja savo vynais. Burgundijoje UNESCO pripažino Kot de Niui ir Kot de Bono vynuogynų, į pietus nuo Dižono, kraštovaizdžius,  kuriuose iš „Pinot noir“ ir „Chardonnay“ vynuogių gaminami vieni geriausių raudonųjų vynų.

Luaros slėnis tarp Sully-sur-Loire ir Chalonnes.

Tai regionas Prancūzijos Centre, prie Luaros upės ir jos intakų, apimantis Tureno, Orleano, Blezua ir Beri istorines provincijas bei Luaros krašto dalį – Anžu. Regionas garsėja viduramžiais pastatytomis pilimis, kurių daugelis įrašytos į UNESCO globojamų objektų sąrašą kaip pasaulio paveldas. Iš viso prie Luaros ir jos intakų yra apie 400 pilių kompleksų. Luaros slėnis nuo Orleano iki Atlanto vandenyno yra vienas labiausiai lankomų Prancūzijos turizmo objektų.  Luaros slėnis yra antras pagal dydį putojančio vyno gamybos regionas Prancūzijoje. Jį lenkia tik garsioji Šampanė. Be to, čia verta atvykti ieškant tikro prancūziško gyvenimo ritmo – kai niekur neskubama, mėgaujamasi kiekviena diena, gardžiu maistu ir puikiu vynu.

Vokietija

Aukštutinis vidurio Reino slėnis. Istoriniai Reino miestai, pilys ir statūs kalnai – visa tai rasite aukštutiniame vidurio Reino slėnyje. Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas 65 kilometrų ilgio vidurio Reino ruožas tęsiasi nuo seno romėnų miesto Koblenco, pro garsiąją Lorelei uolą iki Bingeno, formuodamas puikų kultūrinį kraštovaizdį. Dėmesį traukia vynuogių lianomis apipintos gatvės, siaurose gatvelėse išsidėstę kiemai ir nesuskaitoma daugybė ant uolų išsidėsčiusių mūrinių pilių.

Vengrija

Tokajaus vyno regiono istorinis kultūrinis kraštovaizdis yra istorinė vynininkystės sritis Vengrijos šiaurės rytuose ir Slovakijos pietryčiuose. Be to, tai viena iš septynių didžiausių vynininkystės sričių Vengrijoje (veng. Tokaji borrégió). Sritis sudaryta iš 28 kaimelių ir 11 149 ha vynuogynų laukų, iš kurių 5500 ha šiuo metu yra naudojami. Tokajus 2002 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

sampano-rusiai

Italija

Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeras ir Montferatas. Į UNESCO pasaulio paveldą įrašytos „penkios išskirtinės vynuogynų vietos su nepakartojamu kraštovaizdžiu“ geografiškai apimančiu ir Grincano Kavoro pilį. Šios vietos, besidriekiančios per Langės ir Montferato žemes, yra vienos svarbiausių vynuogynų Italijoje. Jos įsikūrusios Pjemonte, tarp Po upės ir Ligūrijos Apeninų. Šiose vietose rasta įvairių V a. p. m. e. datuojamų radinių, likusių nuo etruskų ir keltų prekybos laikų. Etruskų ir keltų laikų žodžiai, ypač susiję su vynu, iki šiol vartojami vietiniuose dialektuose.

Le Colline del Prosecco di Conegliano e Valdobbiadene.  Kraštovaizdžiui būdingos „hogback“ kalvos, ciglioni – maži vynmedžių sklypai siaurose žolėtose terasose – miškai, maži kaimai ir dirbamos žemės. Šimtmetį šis tvirtas reljefas buvo formuojamas ir keičiamas žmogaus. Nuo XVII amžiaus naudojant ciglioni, buvo sukurtas ypatingas šachmatų lentos kraštovaizdis, sudarytas šlaituose iš vynmedžių eilių – lygiagrečių ir vertikalių. XIX amžiuje vynmedžių auginimas bellussera technika prisidėjo prie estetinių kraštovaizdžio ypatybių. Palankus klimatas, saulėtos, gerai nusausintos kalvos sudaro puikias sąlygos augti glera vynuogei. Šios kalvos dar žinomos kaip Prosecco kalvos (Prosecco hills) ir yra įtrauktos į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą.

Šveicarija

Lavo vynuogynų terasos (pranc. Lavaux, vignoble en terrasses) – vynuogynai, esantys Lavo regione, Vo kantone, vakarų Šveicarijoje. Ant Ženevos ežero kranto įsikūrę įspūdingo grožio vynuogynai užima maždaug 830 hektarų plotą ir ežero pakrante tęsiasi apie 30 km. Kitapus ežero driekiasi Alpių kalnai, priklausantys Prancūzijai. Dėl ypatingos reikšmės regionui, Lavo vynuogių terasos yra saugomos vyriausybės, o 2007 m. buvo įtrauktos į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą.

UNESCO pasaulio paveldo vyndarystės kelionės

Susipažinkite su viena iš seniausių Europos žemės ūkio sričių – vyndaryste, vynuogių auginimo ir vyno gamybos papročiais ir tradicijomis. 

Vartokite alkoholį atsakigai. Alkoholio vartojimas kenkia jūsų sveikatai.

Kur mus rasti?