Pastiprintas vynas Marsala Garibaldi ALAGNA 0.75 l

Aprašymas

Pastiprintas vynas Marsala Garibaldi Superiore ALAGNA 0.75 l

Pastiprintas vynas Marsala Garibaldi Superiore ALAGNA: Baglio Baiata Alagna, DOC Sicilija, Italija

Veislės sudėtis: Grillo, Catarratto, Inzolia

Tūris: 0,75 L

Spalva: gintarinė (amber)

Stiprumas: 18,5%

Cukraus kiekis: 100 g/L

Brandinimas: ne mažiau kaip 2 metus senose ąžuolo statinėse.

Apdovanojimai: 2019 – 1 Bicchiere Gambero Rosso, 2018 – Vini e Cantine d’Italia, 2017 – sidabro medalis Decanter, 2017 – 2 Bicchieri Gambero Rosso, 2016 – aukso medalis Concours Mondial de Bruxelles, 2015 – didysis aukso medalis Vinitaly.

Pastiprintas vynas Marsala Garibaldi Superiore ALAGNA

Tai tradicinis Marsala Garibaldi vynas. Marsala vynui gali būti suteikiamas “Garibaldi” vardas tik tokiu atveju, jei Marsala tenkina 2 sąlygas: yra saldi ir brandinta ne mažiau kaip 2 metus.

Stiprūs tamsaus šokolado aromatai, ažuolo, džiovintų vaisių poskoniai.

Puikiai dera su: viduržemio regiono virtuvės patiekalais, raudonos mėsos patiekalais, kepta žvėriena ir sūriais.

Baglio Baiata ALAGNA vyno darykla

Ballio Baiata ALAGNA vyno darykla savo veiklą pradėjo XX amžiaus pirmoje pusėje. Vyno darykla pavadinta jo įkūrėjo Giuseppe Alagnos vardu.

Įmonės vynuogynai užima apie 50 hektarų plotą. Jie išsidėstę Marsaloje, Mazaroje, Trapanyje ir Salemyje. Čia augimanos Zibibbo, Nero d’Avola, Grillo, Catarratto, Inzolia ir Damaschino vynuogių veislės. Tai visos vietinės vynuogės, kurias galima auginti tik Sicilijoje ir kurioms reikalingas ypatingas mikroklimatas, koks yra tik Trapanio provincijoje.

Vynui gaminti įmonė naudoja tradicinių ir modernių technologijų mišinį. Neseniai derliui nuimti pradėtos naudoti mechanizuotos sistemos. Jos derinamos su senomis technologijomis, tokiomis kaip rankinis vynmedžių genėjimas ir kt. Be to, visa produkcija gaminama stengiantis tausoti gamtą, sumažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

Nors pastiprintas Marsala vynas yra vienas iš pagrindinių Alagna firmos produktų, vyninė gamina ir keletą išskirtinio skonio raudojųjų ir baltųjų vynų.

Šeimos įmonė taip pat užsiima ir agro turizmo veikla. Turistams ir gurmanams sudaromos galimybės apsilankyti įmonėje, susipažintoi su tradicinio ir pastiprinto Marsalos vyno gamybos procesu, sudalyvauti degustacijoje.

Portugališko vyno ambasada specializuojasi Portugališko vyno ir gurmaniškų produktų srityje. Reta išimtis – išskirtinė Sicilijos (Italija) vyno darykla ALAGNA. Mūsų asortimente 4 šios vyninės vynai:

• raudonas vynas ALAGNA LANNI
• pastiprintas vynas Marsala Garibaldi Superiore
• likerinis vynuogių gėrimas Zibibbo
• likerinis vynuogių gėrimas Moscato

Daugiau informacijos apie Baglio Baiata ALAGNA vyno daryklą ir joje gaminamus vynus rasite vyno daryklos paskyroje https://www.alagnavini.com/en/

Sicilietiškas vynas

Sicilija yra vienas iš seniausių vynuogininkystės regionų Europoje. Vynininkystė plėtojama daugiausia Vakarų Sicilijoje ir Etnos ugnikalnio apylinkėse. Sicilija pasižymi desertiniais vynais. Vyno gurmanams geriausiai pažįstamas Trapani regione gaminamas Marsalos vynas.

Nors daugiau nei 50 proc. Sicilijos vyno gamybos sudaro desertiniai vynai, gerai vertinami ir kai kurie šios puikios Viduržemio jūros salos raudonieji bei baltieji vynai. Svarbiausia salos raudonųjų vynuogių  veislė – Nero d’Avola. Pagrindinė baltųjų vynuogių veislė – Grillo.

Pastiprintas Marsala vynas ir jo unikalumas

Marsala – spirituotas vynas gaminamas visoje Trapanio provincijoje, išskyrus Alkamo, Favinjanos ir Pantelerijos komunas,  Sicilijos sajoje, Italijoje. Vyno stiprumas paprastai siekia 18-20 %.

Marsalos klasifikuojamos pagal jų spalvą, saldumą ir brandinimo trukmę.

Pagal spalvą Marsala skirstoma į gintarinę (ambra), auksinę (oro) ir rubino (rubio). Gintarinė ir auksinė Marsala gali būti gaminama tik iš baltųjų itališkų Grillo, Inzolia, Damaschino  ir Catarratto vynuogių veislių. Marsala rubio gali būti gaminama tik iš raudonųjų vynuogių veislių Pignatello, Nero d’Avola ir Nerello Mascalese. Prie pastarųjų taip pat galima pridėti ne daugiau kaip 30 % baltųjų vynuogių, leidžiamų ankstesnėms dviems kategorijoms.

Pagal saldumą Marsala yra skirstoma į:

• sausą vyną (secco), jei cukraus ne daugiau nei 40 g/L
• pusiau sausą vyną (semisecco), jei cukraus kiekis 41–100 g/L
• saldų vyną (dolce), jei cukraus kiekis > 100 g/L

Pagal brandinimo trukmę Marsala skirstoma į:

• Fine – išlaikyta ąžuolinėse statinėse ne daugiau nei 1 metus (ne mažiau 17%)
• Superiore – išlaikyta ne mažiau kaip 2 metus (ne mažiau 18%)
• Superiore Riserva – išlaikyta ne mažiau kaip 4 metus (ne mažiau 18%)
• Vergine e/o Soleras – išlaikytas ne mažiau kaip 5 metus (ne mažiau 18%)
• Vergine e/o Soleras Stravecchio e Vergine e/o Soleras Riserva – išlaikyta ne mažiau kaip 10 metų (ne mažiau 18%)

Kalbėti apie Marsalą pirmiausia reiškia apibrėžti Marsalos stilių, nes kiekviena Marsala yra atskiras pasaulis.

Nors Marsala yra pastiprintas vynas, kaip ir Madeiros vynas, Porto vynas ar Mosacatel de Setubal vynas, jo gamybos technologija skiriasi. Marsalos gamybai naudojama “in perpetuum” technologija, kuri yra panaši į  “solera” technologiją, naudojamą chereso gamyboje Ispanijoje.

Marsalos gamybos technologija

Marsalos gamybos išskirtinumas yra vynuogių misa. Vynuogių misa, brendis ir vynas yra trys pagrindinės Marsalos sudėtinės dalys.

Misa – tai vynuogių sulčių koncentratas, paprastai gaminamas iš Catarratto vynuogių.

Vynuogių sultys kaitinamos variniuose katiluose apie 24 valandas kol jų tūris sumažėja daugiau nei per pusę. Misa, prieš ją pilant į vyną, gali būti brandinama, kas pagerina jos savybes.

Sifonu (arba mistele) yra vadinama Grillo vynuogių iš vėlyvo derliaus misa. Į misą įpilama vyno brendžio, kad būtų išvengta fermentacijos ir išliktų saldumas. Verta prisiminti, kad virtą misą leidžiama naudoti tik Marsala Ambra, o Marsala Oro ir Rubino – draudžiama.

Nuo misos dalies Marsalos vyne priklauso Marsalos saldumas ir spalva. Marsala unikalus savo gamybos technologija ir nepakartojamas savo skoniu pastiprintas vynas iš Sicilijos.

Marsalos paplitimo istorija

Pasak istorinių šaltinių Džonas Vudhausas (John Woodhouse) 1773 m. išsilaipino Marsalos uoste ir „atrado“ vietinį vyną, kuris buvo brandinamas medinėse statinaitėse. Šio vyno skonis buvo panašus į spirituotus ispaniškus ir portugališkus vynus, kurie tuo metu buvo ypač populiarūs Anglijoje. Vudhausas nusprendė nuvežti spirituotą Marsalos vyną į Angliją. Marsalą Anglijoje puikiai pirko, todėl Vudhausas grįžo į Siciliją ir 1796 m. pradėjo masinę marsalos gamybą.

XIX a. antroje pusėje Palerme užaugęs Florio kartu su kitais vynuogynais nusipirko ir Vudhauso kompaniją. Florio ir Pellegrino iki šiol yra pagrindiniai Marsalos gamintojai.

Marsalos vartojimas ir derinimas su kitu maistu

Marsala patiekiama kambario temperatūros, jeigu vartojama kaip desertinis vynas. Atvėsinti Marsalą rekomenduojama ją derinant su aštriais sūriais, vaisiais ar saldžiais kepiniais.

Marsala naudojama alkoholiniams kokteiliams gaminti, taip pat įeina į kai kurių konditerinių gaminių, pvz. Tiramisu, sudėtį.